- šalutainis
- šalutaĩnis -ė smob. (2) 1. pašalinis žmogus, prašalaitis: Šalutaĩniai mato, kaip tu gyveni Vkš. Piršlys eina į zakristiją, da šalutainiùs pasims tris vyrus liūdininkais Vkš. 2. nekviestas svečias senoviškose vestuvėse: Kur par vestuves šalė[je] sėda ir stebas, tie šalutaĩniai Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
